Viskas nuo pradžių.
Temą sugalvojome labai seniai, beveik prieš metus. Na, iš anksto ir vietą derinome, kadangi vasara ir ledai mums visiškai nesiderino su didmiesčiu, tai iš karto buvo atsiklausta senelių, ar galėtume pas juos, prie jūros, jų kiemelyje atšvęsti jų MAŽOSIOS anūkytės DIDELĘ šventę 🙂
Na, ir gavę leidimą, pradėjome ruoštis…. Ruoštis LEDŲ ŠVENTEI!!! Taip! Šį kartą kvietėme savo draugus prie jūros, atšvęsti mažosios smaližės 3 metukų jubiliejų su daug DAUG ledų!
Vėliau išėjo taip, kad šventė vyko jau ne pas senelius, bet pas sesę, tačiau vis tiek prie jūros 🙂 (ačiū jai ir jos visai šauniai šeimai!)
Pasiruošimas.
Šią šventę ruošėme visa šeima.
Pirmiausiai buvo didelis iššūkis surasti norimų ledų ir atskirai vaflių ledams! Taip, atrodo visko yra, o tik pradėk ieškoti ir še tau – ir to nėra, ir to nėra…
Gal kad vasara, o gal sutapo toks laikas, ar šiaip tiesiog taip buvo, kaip buvo, bet šiaip ne taip, po ilgų paieškų “sugaudėme” ledų pakuotes – tokias, kokių norėjome, ir jiems vafliukus. Tačiau tortui – normalių vaflių kaušelių vis tiek negavome, tad nusiuntėme tėtį į parduotuvę ir iškrapštę ledus iš kaušelių, pačius ledus atidavėme vaikučiams susmaližiauti (tiesiog sėkmė:)), na o vafliukus panaudojome tortui.
Tiesą sakant, buvo taip karšta ir viskas tižo, tirpo, lydėsi, nestingo, kad ir tortas kažkodėl nesigavo taip, kaip norėjosi. Ir apskritai tą dieną gaminti nesisekė niekas… ir ne tik gaminti, bet ir fotoaparatas išvakarėse sugedo, ir brolis susirgo, tad iš ryto, gimtadienio dieną dar ir į priimamajį teko važiuoti su įtariamu apendicitu…. tačiau viskas buvo gerai ir pasivažinėję Palangoje dviračiu-karieta, grįžome ruoštis šventei toliau.
Na, bet nuotaika buvo puiki, vaikai laukdami šventės šoko, daivavo ir kad ir kokios vaišės gavosi, jos greitai buvo suvartotos mažųjų smaližiukų ir jų mamyčių
Taigi, 3 metukai – 3 tortukai
na, taip gavosi netyčia dar ant stalo užšoliavo braškinis pieno kokteilis, želiukai, namie pagaminti mini piciukai, sumuštinukai, ir žinoma daugybe ledų – tai buvo pagrindinės vaikučių vaišės tądien.
Dekoracijos.
Senelis davė lentų. Tėtis jas pjaustė, kalė, statė “namą” – ledų kioską mama jį dažė, plakatus klijavo, rodykles piešė, balionus it ledų imitaciją ruošė. Aišku prieš tai vaikučiai su tėčiu balionus pūtė pūtė…. 🙂 Na, ir kitokias atributikas žadimams ruošė – čia lenktynės – kas greičiau atneš draugui didelį “ledą”, čia užrištom akim priklijuoti ledui UOGYTĘ, čia įkišus galvytę į ledų bokštelį, pačiam tapti saldžiu Na, o kai visi žaidimai jau buvo sužaisti, prasidėjo vandens balioniukų “mūšis” – šilta, pieva didelė, na ir didysis mūsų pusbrolis Tomas patapo taikiniu – džiaugėsi ir maži ir dideli :)))
Dar apie kioską……
Lauknešėliai.
Smagiausia tikriausiai buvo vaikams ne tik užkandžiauti, žaisti, bet ilgiausiai jie užtruko vistik prie ledų kiosko… ten jiems buvo smagiausia, ir ne tik dėl to, kad pusseserė Ievutė “aptarnavo” – dėjo ledų kiek norėjo ir kokių tik norėjo, bet ir dėl to, kad buvo be galo daug visokiausių priedų-pabarstukų, saldainiukų, ir vaikučiai galėjo patys gardinti kiek nori savo ledų porcijas :))) Manėme, kad po šios dienos, jau ilgai nebenorės ledų, bet… panašu, kad vaikams vistik ledų – niekada negana! :)))