
Pimpačkiukai

Turėjome labai linksmą ir smagią Velykinę pamokėlę žaidimų kambaryje Nopi Snopi. Žaidėm, gaminom, fotografavomės…. Bet ką čia daug pasakoti, tegu nuostabios fotografės Sandros nuotraukos viską papasakoja 🙂
Šventė buvo “suneštinė” – kaip, tikriausiai, dažniausiai ir būna per išleistuves 🙂
Vaikučiams iš anksto priruošiau gėlyčių, kad vienoje pusėje nupieštų, ką nori, o kitoje – parašytų linkėjimus kiekvienai auklėtojai atskirai. Tada suvėriau “karolius” iš paruoštų gėlyčių ir šventės dieną padovanojome auklėtojoms atminimui.
Viskas nuo pradžių.
Temą sugalvojome labai seniai, beveik prieš metus. Na, iš anksto ir vietą derinome, kadangi vasara ir ledai mums visiškai nesiderino su didmiesčiu, tai iš karto buvo atsiklausta senelių, ar galėtume pas juos, prie jūros, jų kiemelyje atšvęsti jų MAŽOSIOS anūkytės DIDELĘ šventę 🙂
Pradėjome sūnelio 6-tąjį gimtadienio pasiruošimą žinoma nuo vietos. Deja, bet vis dar Kaune sunku surasti vietą, kad būtų jauku ir nevaržoma kaip švęsti gimtadienį… Bet mes radome!!! Ta vieta, Nopi Snopi žaidimų kambarys. Aišku, pradžioje įsiveržusi paklausiau, “ar pas jus nėra suvaržymų, nesąmoningų ir ar galima padaryti taip kaip norime mes, o ne pagal visur siūlomus tuos pačius animatorių herojus” ir…. man buvo atsakyta teigiamai! Super! Mums reikėjo išvykti, o širdyje buvo ramu, kad norima mūsų tema bus puiki, nes mes turėsime Vėžliukų nindzių šou su karate prieskoniu, kuris šešiamečiams labai patinka.
Nuo pat vaikystės visada galvojau, kad boružėlės neša laimę. Taip ir dabar galvoju – juk jos tokios mielos, ryškiai raudonos… Na, o kas nenori laimės!? Tad.. mūsų dukrytės šventės tema – laimę nešanti boružėlė ir jos draugai 🙂
Ta proga, vienas tortas buvo Boružėlė, kitas drugelis – boružėlės draugams :))) Taip jau gavosi, kad neapsisprendžiau, kurį geriau daryti, tai padariau abu :))
Na, o žinant, kad rugpjūtį būna paprastai dar šilta, o tą dieną buvo net gi karšta, tai boružėlės tortas buvo pavadintas – saulės kaitroje tirpstanti boružėlė 🙂
Jubiliejus. Gražus. Gražiu metų laiku. Žiemą. Beveik per naujuosius. Bordo ir auksas. Superinis derinys. Laisvė. Pasitikėjimas. Pagarba.
Jei reikėtų keliais žodžiais apibūdinti šią šventę ir santykius su šventės kaltininke, pasakyčiau būtent taip!
Pati esu didesnė sidabro mėgėja, todėl auksas man pačiai buvo iššūkis. Ir vėl laisvė…. Ačiū labai Ingutei už pasitikėjimą, už tikėjimą ir nuoširdumą!
Taigi, vienas iš tokių malonumų buvo Alisos stebuklų šalyje šventė… tiksliau, Marijos stebuklų šalyje.
Šventės realizacijai buvo laisvė, nes tos nerealios moterytės labai mumis pasitiki (kaip ir mes, beje, jomis ;)) Na, o mums tik duok laisvę… tuoj prisifantazuosime. Ir kaip visada, piešėme, karpėme, tepėme, kepėme… :))))