Tęsiant temą apie nerealias moterytes, šį kartą, apie vyriausiąją iš jų… 🙂Jubiliejus. Gražus. Gražiu metų laiku. Žiemą. Beveik per naujuosius. Bordo ir auksas. Superinis derinys. Laisvė. Pasitikėjimas. Pagarba.
Jei reikėtų keliais žodžiais apibūdinti šią šventę ir santykius su šventės kaltininke, pasakyčiau būtent taip!
Pati esu didesnė sidabro mėgėja, todėl auksas man pačiai buvo iššūkis. Ir vėl laisvė…. Ačiū labai Ingutei už pasitikėjimą, už tikėjimą ir nuoširdumą!
Pasiruošimas nebuvo lengvas, netgi sunkokas ir vyko vis “nesutarimas” pačiai su savimi, tai kaip išskirtinai tas servetėles pateikti, kokias jas dėti. Gal taip, o gal anaip, bet nesinori banaliai, ir atvirkščiai, nesinori paprastai…o kaip lauknešėlius supakuoti gražiau, tai kaip tas kėdes papuošti…. 🙂
Atidaviau širdį ir rizikavau padovanoti albumą – svečių knygą, kur sugulė prisiminimai, Ingutės prisiminimai, nuotraukos, kur svečiai galėjo palikti savo mintis, svajones apie jubiliatę ir skirtus jubiliatei…
Tikiuosi neprašoviau! 🙂
