Artėjo Milos ketvirtasis gimtadienis. Jis būna vasarą, liepos mėnesį, todėl galvoje jau seniai sukosi mintis, kad labai smagu būtų pasidaryti vėjo malūnėlių šventę. Tačiau, kadangi vasarą pas mus orai nenuspėjami, reikėjo galvoti, kur švęsti, kad būtų tinkama ir geru oru ir prastu. Taigi vietą šventei pasirinkau tokią, kad tiktų ir prie temos ir prie oro sąlygų – tai kaimišku stiliumi įrengta jurta.
Papuošimų daug nesinorėjo, bet jie turėjo būti stilingi ir atspindėti šventės nuotaiką. Taigi buvo smeigtukai į maistą – mini vėjo malūnėliai, taip pat vėjo malūnėlių girlianda, keletas didesnių spalvotų vėjo malūnėlių, kurie įpatingai papuošė šventę. Vėjo malūnėliais taip pat buvo padekoruoti šiaudeliai, servetėlės išlankstytos atitinkama forma. Didelis iššūkis buvo vėjo malūnėliais puoštas tortas. Juos lipdėme iš cukraus masės – tikrai ne lengvas darbas, tačiau Laima su juo puikiai susitvarkė. Tiesa, juos buvo gana sunku prilipdyti prie torto, vėjo malūnėliai labai sukosi ir nenorėjo prilipti, tačiau nuo to buvo tik linksmiau.
Maistą taip pat stengiausi šiek tiek priderinti prie temos – gaminau sausainiukus – vėjo malūnėlius ant pagaliuko, taip pat vėjo malūnėlio formos bandeles iš sluoksniuotos tešlos. Kitos vaišės buvo daugiau – mažiau tradicinės – labiau tinkančios alkaniems tėveliams.
Taigi šventės dieną oras buvo labai permainingas, todėl daugiausiai laiko praleidom jurtos viduje, tačiau nuotaikos tai nesugadino. Dalinuosi keletu nuotraukų iš šios šventės.
